kodel as tavimi tikejau?

galvojau , kad nepaliksi . kad nesi tokia kaip daugelis . tikejau tavimi . kaip miela man buvo girdeti tuos "myliu, tave" , "nepaliksiu" . o dabar . viskas sugriuvo . tu slepi pykti, o tai dar labiau viska gadina . dabar nebepasitikesiu niekuo . nes tie , kurie galvojau , jog yra draugai , paeme ir isdave . tiesiog visada tikejau, ka man sako kiti . jie kaltino mane, bet dabar supratau, kad visa tai buvo ju klaidos .

tell me something I don't know.

kiek galima klausyt kaip visi tave myli, jei nei vienas žmogus tau nesako to nuoširdžiai? kiek galima atsiprašinėt kitų, už tai, ko nepadarei? kiek dar galima klausyt gandų apie save? nejuokinkit pasaulio, mielieji. ir nesvajokit, užtenka.:**

sekmės, mergyt .

 sakau, norit tikėkit norit ne, bet aš manau, kad ji man buvo geriausia draugė ever. ji nebuvo kažkokia pašėlusi, bet buvo rami, ji nenorėjo įtikti berniukams, bet jiems patiko. ji neieškodavo aplinkiniuose blogio, ji rasdavo gėrį. ir dar. ji nebuvo gandų skleidėja, ji buvo labai uždara. ir iš tos mergaitės, aš tikėjausi meilės ir pagarbos, bet dabar aš galiu tik užsi***** su tom ašarom, kurių tikrai esu verta.

SICK.

the world is SICK , so kiss me quick. : *

tai Ji. (:

Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

 

draugai.

Be galo džiaugiuosi savo dabartiniu gyvenimu.
 Kodėl? Turiu krūvą draugų ir dauguma jų galiu pasitikėti. Retas kuris atsuktų man nugarą, o svarbiausia, šalia jų galiu būti savimi, nepaisant to, kokia keista kartais galiu būti. Aš myliu juos, o jie myli mane. Visada sakiau, kad gyvenime privalu turėti bent vieną žmogų, kuris tave palaikytų bet kokiu gyvenimo atveju ir to užtenka, kad pasijustum laimingas. Aš tokių gyvenimo ramsčių turiu net kelis. Niekada jų nepaleisiu.

TOBULA.

Aš visada siekiau būti TOBULA. Visada vaikščiojau pasitempusi ir grakšti. Laikiausi taisyklių ir gerbdavau kitus. Bet man atsibodo. Atsibodo būt tokia, kuri patinka visiems, nes ji yra pavyzdinga, aš norėjau būt savimi. Ta mergiote, išsitaršiusiais plaukais ir sudraskytom kelnėm. Norėjau patikti sau. Ir žinai ką? Aš pasikeičiau. Man atsibodo tos kvailos vertybės. Grožį pradėjau suprasti kitaip, o pasitempti velniškai tingėjau. Dabar plaukiu pasroviui ir nekuriu nebūtų mitų.

Aš esu toliausiai nuo žodžio TOBULUMAS.

kiek dar tai tęsis? (dooh)

Kiek kartų pykomės ir taikėmės, kiek kart sakei myliu. Bet aš niekada nenorėjau būt tokia kaip tu. Nenorėjau meluoti, vaidinti ar kitaip pykdyti žmones. Sutinku, su tavimi yra tikrai linksma, bet tavo linksmumas neprilygsta tavo melui, kuris skaudina labiau už viską. Kiek kartų apsimetei pamiršusi mūsų susitikimus, kiek kartų vaidinai prieš savo draugus, kad aš tau nieko nereiškiu.  Žinok, draugai taip nedaro. Ir patikėk, tikrai užkniso tavo pasakos apie meiles ir kitas nesąmones. Taip, tu per daug galvoji apie save. Kiti tau nerūpi.  Juk svarbu būt gražiai ir patikti berniukam. O tu net neįsivaizduoji, kokius jausmus tu jiems sukeli. Jie šlykštisi, nes  nieko nėra baisiau, nei vaikščiojantis pudros kalnas su nuo tušo užmerktom akim. Dabar nieko taip nenoriu, kaip tik tau visą tai išrėžti į akis. Taigi. Skaityk ir mėgaukis, MELAGE. :*

bet to nebebus.

Galbūt kokia nors širdies kertele jis vylėsi būti pajaustas,pastebėtas,sulaikytas, tačiau apsiaustas, kaip ir visada, buvo nepermatomas ir jis be kliučių pasiekė lauko duris, pro kurias žengė į tuštumą, iš kurios niekada nebegryš . <3

@ all that she wants

kad ir ką besakytum , tavo vardas man nebereiškia nieko. likau tokia pati. man nesvarbu niekas.

gali apie mane šnekėt ką nori, aš vistiek eisiu su plačia šypsena veide, kad ir kaip sunku būtų.
aš vis dar mėgstu klausytis tos pačios muzikos, kad ir kaip ji tau nepatiko.
visą dieną lakstau su sutaršytais nuo vėjo plaukais.
aš turiu gyvenimą, atradau jį ir save.
man nebereikia būti tavo šešėlyje, dabar tu norėtum būti manąjame.
tu myli mane, o aš tavim nebepasitikiu. (finger)

jos nenorėjo būt bet kuo.

Lėlės iš sudegusio mūsų žlugusių vilčių teatro. Jos buvo .Jos yra.Jos bus. Tačiau nebe tokios, kokios ankščiau . Nebebus linksmos ir neklykaus iš džiaugsmo . Jos liūdės . Niekada nepamirš to,kas buvo geriausia . Deja, buvo . Jos nebeatsiskleis niekam . Jos suprato,kad niekas nemoka taip išsaugoti paslapčių , kaip kiekviena iš jų – sąvųjų. Nusprendusios, kad bendraus tik tarpusavyje taip ir padarė. Galėtume sakyti,kad tai atnešė joms daug gero – neišduotos paslaptys, gera draugystė, jaukūs vakarai, geriant arbatą ir valgant tiramisų pyragėlius.Taip.Tačiau. Jos draugavo kitaip. Atrodė, kad jos nekalba, vakarais sėdi atskirai.Atrodė,kad jos tarpusavyje yra net nepažystamos. Bet jų draugystė buvo amžina. Joms nereikėjo kalbėti. Jeigu nutikdavo kas blogo kažkuriai, kitos suprasdavo iš elgesio . Ir dar . Jos mokėjo bendrauti mintimis. Jos buvo tikrų tikriausios draugės. Jums atrodys, kad lėlės negali draugauti , bet taip nėra. Visi mes galime ir mokame, tik kartais reikia tokių žmonių , kurie padėtų mums tai parodyti. Tokios jos ir buvo.

sandeliukas

dažnai, taip dažnai.
tu žiūri ir matai
ne, ne taip .tikrai ne taip
Tu juk žinai, kad ne taip. .
tavo akys užmerktos, širdis atvira, guli lyg ne čia.
Lyg butum toli, toli nuo manęs.
aš kitame pasaulyje. už užgangos, kuri slepia tiesą, apie tave ir mane.
Ten tamsu ir šalta, o bjauri tiesa mane žudo . .
aš nebegyva,nužudei mane.
Ar dabar jautiesi geriau?
šį laišką rašo mano sielos ir minčių sandeliukas
Kaip tu jautiesi?
Ką sako tavo siela?
bet tu nekalbus, esi lyg marionetė, traukoma kitų.
Pagalvok apie tai, ar verta taip gyventi?
Ar tu iš vis gyveni?
juk nematai dangaus, nušviesto skaisčios saulės,
vaivorykščių, darančių tavo gyvenimą laimingu.
Negirdi ošiančių medžių, bičių dūzgimo,
darančio tavo gyvenimą prasmingu.
galiu drąsiai sakyti :
Tai ne gyvenimas.

kažkas darosi

Atmerktos akys,
Džiugesys apima atsikėlus.
Pačią pirmą minutę.
Bet ką , bet kam atiduočiau,
Svarbu – čia nebūčiau.
Ipusėjus dienai – bloga,
Noris bėgt, bet džiaugsmas gniaužia gerklę,
Ašaros byra .
Į gyvenimą žvelgt nebegaliu.
Miesto pakraščiai, mano meilė
Be aš nebenoriu, nekenčiu .
KAS MAN DAROS?
Klausi.
O nuo tavęs taip negera.
Tiesiog šlykštu .
Bet mano skruostai šlapi nuo ašarų .
Aš negaliu.
Tas džiaugsmas man nebe pašaras,
Man net koktu.

o mes.

Kas rytą pabundi ir nežinai kas šiandiena vėl nutiks. Nežinai , ar kaip kas dieną galvosi apie ją, tą , kuri buvo geriausia . O gal tu šiandien linksmai vartysies žolėje su drauge, buteliu limonado ir daaug daaug saldainių . Negali nusprest ar tau bus gera diena ar dar viena niūri, liūdesio pilna popietė su kava, knyga, bet be žmogaus, kuriam gali viską pasakyti, tačiau tu atsikėlęs sau mintyse ( o gal ir garsiai ) gali sušukti "aš žinau - bus puiki diena" ir nuo to , ji gali tapti spalvota , o tu džiaugsies gyvenimu. Kiekvienas iš mūsų galime padaryti savo gyvenimą tokiu, kokio norime mes.

.;*

Dėl žiaurumo ir kančių nieko duot neketinu.nekenčiu kvailų žmonių, laimei nieko neturiu.Man nereikia pinigu,apsimetusiu draugu,meiles, laimes laikinos,norisi nebent aistros.Pažadu,bet netesiu.Nemeluoju,o tyliu,pasikėlusi esu- iš pilku žmonių girdžiu .